skystimauti

skystimáuti, -áuja, -ãvo intr. 1. tekėti skystimui, sunktis: Negyja pirštas, vis skystimáuja ir skystimáuja Kdl. 2. J menk. nerimtai elgtis, kalbėti, karščiuotis: Tu geriau nutilk ir daugiau neskystimáuk! Vlkv. Tegu neskystimáuja, tai nieks nieko nesakys Gs. Kad taip skystimausi, tai rimtiem žmonėm netiksi Kn. 3. menk. norėti įsiteikti, pataikauti: Pradeda kiekviename žingsny skystimáut Jrb. Pirmiau skystimãvo apie jį, o dabar jau atšalo Skr.